Kovo 11-osios proga – nemirtinga polonezo „Atsisveikinimas su Tėvyne“ melodija

2016 m. kovo 17 d.

Mykolas Kleopas Oginskis – neeilinė asmenybė. Tai ne tik kompozitorius, bet ir  Abiejų Tautų Respublikos (Lenkijos ir Lietuvos valstybės) visuomenės veikėjas, diplomatas, Tado Kosciuškos sukilimo vadovybės narys, Vilniaus universiteto tarybos garbės narys, Lietuvos valstybingumo idėjos puoselėtojas. Jo gyvenimas glaudžiai susijęs su Vilniaus Antakalniu. Todėl pažymint 26-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines Licėjaus aktų salėje buvo prisiminta ir pagerbta  kunigaikščio  Mykolo Kleopo Oginskio asmenybė, juo labiau kad visą savo gyvenimą M. K. Oginskis tvirtino: „Tėvynės labui įnešu savąją dalį: turtą, darbą ir gyvenimą.“

Tarnauti Tėvynei – toks buvo neeilinės asmenybės gyvenimo credo. Deja, istoriniai XVIII-XIX

amžiaus pirmosios pusės įvykiai lėmė, kad M. K. Oginskiui ilgaamžę šlovę pelnė ne valstybinė ir visuomeninė veikla, o muzikinis palikimas, ypač polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“ –  nesenstantis Respublikos dramatiško likimo testamentas.

Išties nemirtinga polonezo melodija – tai tarsi testamentinis įsipareigojimas išsaugoti Tėvynę, ypač kai tebedunda emigrantų, su ja atsisveikinančių, kad ir laikinai, ešelonai. Gal skambant šiai melodijai galime savęs paklausti, ar tikrai viską padarėme, kad mūsų Tėvynė klestėtų. Renginio metu nuostabus kūrinys keturis kartus buvo atliktas skirtingais instrumentais. Pianinu  ir smuiku grojo Vilniaus Edukologijos universiteto studentės Simona Alksninytė (smuikas) ir Agnieška Sabel, pianinu – Youdi Sun, pianinu ir gitara  – 8 a klasės mokinės  Evelina Dakševičiūtė  ir Marija Andrašiūnaitė, akordeonu – B. Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos mokinė Mažena Šalkevič. Žiūrovai ir klausytojai turėjo progą pasinerti į nemirtingo polonezo garsus, įvertinti skirtingų muzikos instrumentų sąskambius, savitumą.

Jaunieji artistai iš 8 a klasės –  Ugnė Siudikaitė, Ramunė Barisaitė, Agnius Augustinas Karalevičius, Gustas Kasperaitis, Paulius Kliukas bei  Adomas Sveikauskas – nukėlė žiūrovus į laikus, kuomet  kompozitorius kūrė muziką, dalyvavo politinėje veikloje, rašė laiškus. Mokiniai vaizdžiai skaitė laiškų ištraukas, interpretavo M.K. Oginskio asmenybę, pabrėžė jo reikšmę šiandieniniame gyvenime.

Įdomų ir išsamų pranešimą perskaitė vienas žymiausių ir entuziastingiausių Oginskių kultūros paveldo puoselėtojas Vytas Rutkauskas, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius, pabrėždamas M. K. Oginskio vaidmenį kuriant valstybę, trumpai apžvelgdamas svarbiausius kompozitoriaus gyvenimo niuansus. V. Rutkauskas mielai sutiko pasidalinti kilnojamąja paroda, skirta M.K.Oginskio gyvenimui, kūrybai bei veiklai. Ši paroda Licėjaus salėje veiks dar dvi savaites. Muziejaus direktorius padovanojo mokyklos bendruomenei keletą knygų. Viena jų – ypač išsami Ramunės Šmigelskytės-Stukienės monografija „Mykolas Kleopas Oginskis: politikas, diplomatas, ministras ir jo pasų kolekcija“. Vėliau bibliotekoje bus surengta šių knygų apie Oginskį parodėlė.

Vilniaus inžinerijos licėjaus direktorė Regina Mikalauskienė pasveikino visus su Kovo 11-osios švente ir pasidžiaugė, kad šia proga buvo gražiai paminėtas M. K. Oginskio palikimas. Jaukiai ir šiltai aštuntokai vedė renginį-spektaklį, skirtą didžiam kompozitoriui.

Prieš 26-erius metus buvo atkurta Lietuvos Nepriklausomybė. Ar ji būtų tokia, jei ne daugelis istorinių asmenybių, politinių įvykių sūkuriuose priėmusių permainų iššūkius? Socialiniai M. K. Oginskio pertvarkymai peraugo į unikalią švietimo, kultūros, mokslo ir technikos naujovių proveržį. Šiuo renginiu ir mes užveriame Mykolo Kleopo Oginskio metus ir pagerbiame kiekvieną, kuris Tėvynei tarnavo kaip galėdamas. Telieka ir mums jo credo „Tarnauti Tėvynei“.

 

                                                                                                                                Rasa Praninskienė